Savaitės nuotrauka

http://www.sveikatoscentras-kaunor.lt/images/savaites_nuotraikos/kytikas.jpg

Veikla

Kita informacija

Registracija



Savigyda antibiotikais: kodėl neturėtume taip elgtis


Jau septintą kartą lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Mokslininkų duomenys rodo, kad Europos Sąjungos šalyse daugėja gyventojų, užsikrėtusių antibiotikams atspariomis bakterijomis. Tad neatsitiktinai šių metų tema pasirinkta savigyda antibiotikais. Atsparumas antibiotikams kelia didelį nerimą medikams. Apie tai, kas yra savigyda antibiotikais, kada šie vaistai tampa neveiksmingi gydant ligas ir kokį šalutinį poveikį daro organizmui neteisingai juos vartojant, paprašėme atsakyti Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos šeimos gydytoją, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantę Justiną Paulauskienę.

 

Kas yra savigyda antibiotikais?
Dalis žmonių mano, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų, ir pasijutę blogai, tarkim, suslogavę, pradėję kosėti ar pajutę kaulų laužymą, skuba ieškoti nuo seniau namuose užsilikusių antibiotikų ir juos gerti. Suprantama, žmonės nori kuo greičiau pasveikti, tačiau antibiotikai ne visais atvejais yra veiksmingi. Be to,  neteisingai juos vartojant, galima pakenkti organizmui.

Kokie susirgimai gydomi antibiotikais?
Šie vaistai skirti gydyti tik bakterinės kilmės infekciją. Žmogui, neturinčiam medicininių žinių, sunku diagnozuoti, kokios kilmės infekcija sukėlė ligą – bakterinės ar virusinės. O tai labai svarbu skiriant gydymą ir vaistus. Todėl pasijutus blogai būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, atsižvelgdamas į simptomus ir atlikęs reikalingus tyrimus, nusprendžia, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis skirti. Jeigu tyrimai rodo, kad ligą sukėlė bakterinė infekcija, gydytojas išrašo antibiotinių vaistų. Kitais atvejais šie vaistai yra visiškai neveiksmingi.

Daugelis žino, kad antibiotikai turi ne tik gydomąjį, bet ir šalutinį poveikį. Kodėl ligonis, pasijutęs geriau ir norėdamas sumažinti neigiamus vaisto faktorius, negali savo nuožiūra nutraukti antibiotikų vartojimo?
Kaip yra žmonių, linkusių per dažnai gydytis antibiotikais, taip yra žmonių, bijančių neigiamo šių vaistų poveikio organizmui. Kovodami su blogosiomis bakterijomis, antibiotikai, atakuoja ir gerąsias žarnyno bakterijas, silpnina organizmo imunitetą, gali sukelti viduriavimą. Svarbu, kad gydymą antibiotikais skirtų šeimos gydytojas ir ligonis griežtai laikytųsi jo rekomendacijų. Gydytojo paskirta vaisto dozė ir kursas užtikrina efektyvų gydymą. Nustojus vaistus gerti per anksti ar sumažinus jų dozę, liga gali atsinaujinti. Tuomet gydytojui tenka skirti stipresnius antibiotikus, o liga užsitęsia, ilgiau vargina žmogų, silpnina organizmo imunitetą, be to, gali kilti komplikacijų.

Kada antibiotikai yra neveiksmingi?
Kiekvienas šiuolaikinis žmogus turi žinoti tris pagrindines taisykles apie antibiotikų vartojimą. Šie vaistai neveiksmingi: 1) kai žmogus juos vartoja per dažnai arba be reikalo, griebdamasis jų tarsi pirmo pasirinkimo vaistų, tinkančių visoms ligoms gydyti; 2) kai ligonis geria vaistus ne atsižvelgdamas į gydytojo rekomendacijas, bet savo nuožiūra pasirinktomis dozėmis; 3) kai sergama ne bakterinės kilmės infekcija. Visais šiais atvejais antibiotikai neduoda jokio efekto sveikimui, o vartojant be reikalo ir per dažnai, tik didina ligos sukėlėjų atsparumą antibiotikams.