Savaitės nuotrauka

http://www.sveikatoscentras-kaunor.lt/images/savaites_nuotraikos/kytikas.jpg

Veikla

Kita informacija

Registracija



Miegas: ar tikrai rytas už vakarą protingesnis?

 

Mokslo istorijoje galime rasti ne vieną pasakojimą apie tai, kad inovatyvi idėja, mokslinė sistema ar atradimas jo autorių aplankė miego metu. Tikriausiai kiekvienas moksleivis yra girdėjęs, kad periodinę elementų lentelę Dmitrijus Mendelejevas išvydo sapne, o reliatyvumo principą Albertas Einšteinas perpratęs miegodamas. Kovo 21 d. minima Tarptautinė miego diena. Šia proga Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos medikai nori atkreipti dėmesį į tai, kas gi vyksta miego metu. Skaičiuojama, kad miegodami praleidžiame apie trečdalį savo gyvenimo. Ar tikrai tai nėra tuščiai praleistas laikas ir tiesą sako senolių išmintis, kad rytas už vakarą protingesnis?

Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos šeimos gydytoja Rasa Lapinskienė ir Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus psichologė Jūratė Savickienė sutiko giliau atskleisti miego fenomeną.


Po intensyvios darbo dienos atėjus vėlyvam vakarui, pradedame jaustis aptingę, lėtesni, akys tarsi pačios merkiasi. Ne visada užtenka valios priešintis ateinančio miego būsenai. Kodėl esame „priversti“ miegoti, teiraujamės šeimos gydytojos R. Lapinskienės.

Miegas yra neišvengiama organizmo būsena. Jos metu ilsisi visi organai. Jis būtinas gerai savijautai palaikyti, reikalingas kūno vystymuisi, fizinėms jėgoms atnaujinti po dienos darbų. Ne mažiau miegas svarbus ir psichikos veiklai – geram suvokimui, nuotaikai, atminčiai. Miegas ir budrumas yra lyg dvi vieno biologinio ciklo dalys.

Kas vyksta organizme, žmogui miegant?

Kai žmogus miega, susilpnėja fiziologinės funkcijos, pakinta jų darbo režimas, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Tačiau klaidinga manyti, kad ši būsena slopina smegenų veiklą.

Yra kelios miego fazės: lėtasis miegas ir greitasis (arba paradoksinis) miegas. Per naktį abi fazės kaitaliojasi 3-5 kartus. Lėtojo miego metu vyksta atkuriamieji kūno ir nervų sistemos procesai, sulėtėja kvėpavimo dažnis, širdies veikla, raumenų tonusas, sumažėja kūno temperatūra.

Greitojo miego metu žmogus tik išoriškai atrodo atsipalaidavęs, giliai įmigęs, bet smegenų veikla būna aktyvi kaip ir būdraujant. Šioje fazėje apdorojama informacija, įtvirtinama atmintis, atnaujinama psichikos pusiausvyra, stabilizuojama imuninė sistema – štai kodėl sergant medikai rekomenduoja daugiau miegoti.

Šių fazių ciklinė kaita užtikrina mums poilsio jausmą ryte.

Kiek valandų per parą žmogui reikėtų miegoti, kad jaustųsi pailsėjęs?

Tai gana individualus dalykas. Apie 60 proc. žmonių miega 7-8 val., apie 8 proc. – mažiau nei 5 val. ir 2 proc. žmonių gerai savijautai reikia daugiau nei 10 val. miego.

Individualus miego ciklas, ritmas ir trukmė susiformuoja 11-13 gyvenimo metais ir panašus išlieka iki 65-70 metų. Žmogui senstant keičiasi miego struktūra: kinta miego trukmė, fazių santykis (nežymiai trumpėja greitojo miego fazė) ir miego-budrumo pusiausvyra. Miegas tampa polifaziniu – kartojasi po kelias valandas kelis kartus per parą. Galime pastebėti, kaip senyvo amžiaus tėvai vakarais anksčiau pradeda ruoštis miegui, o rytais padejuoja, kad naktį kelis kartus prabunda. Senatvėje žmonės turėtų nevengti snūstelti ir pietų miego.

Svarbu nepamiršti, kad sveiką miegą užtikrina gerai suderintas vidinis „laikrodis“ ir išoriniai veiksniai: temperatūra, šviesa, maistas, fizinio aktyvumo ir poilsio kaita. Ne veltui gydytojai perspėja vakare nepersivalgyti arba nevalgyti sunkiai virškinamo maisto. Alkanam sunku užmigti, bet persivalgius – dar sunkiau.

Kiek valandų per parą turėtų miegoti vaikai?

Tiek vaikai, tiek suaugusieji miega nevienodai valandų per parą. Be to, vaiko miego trukmė priklauso nuo jo amžiaus. Naujagimiai vidutiniškai miega 20-16 val. per parą, kūdikiai pirmaisiais gyvenimo metais – nuo 16 iki 13 val. Vėliau šis laikas trumpėja, tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikams būtina kelis valandas pamiegoti ir dieną. Lėtojo miego metu gaminasi somatotropinis hormonas, dar vadinamas miego hormonu. Todėl ne mažiau kaip 8 val. turėtų miegoti ir paaugliai, kurių organizmas vis dar išlaiko greitą augimo ir brendimo tempą.

Kokia miego įtaka žmogui žvelgiant psichologo akimis, teiraujamės psichologės J. Savickienės.

Miego trūkumas sulėtina žmogaus reakciją ir tai trukdo priimti teisingus sprendimus, neigiamai veikia koncentraciją ir atmintį. Kai žmogui trūksta miego, jis praranda emocinį stabilumą. Maži įvykiai jo gyvenime gali pasirodyti pernelyg svarbūs, paaštrėja stresas, nerimas ir nusivylimas.

Ar dienos miegas gali kompensuoti miegą naktį? Kaip veikia žmogų naktinis darbas?

Naktinis darbas, deja, nėra tik nepatogumas, bet ir kelia pavojų sveikatai. Mokslininkų nuomone, miegas dieną negali kompensuoti naktinio miego. Vis tik „grožio miegas“ dieną gali daryti stebuklus, tik reikia pasvarstyti, ar tai neturės neigiamos įtakos atėjus nakčiai.

Kodėl kai kuriems žmonėms užtenka vos 3-4 val. miego, kad jaustųsi pailsėję?

Kiek žmogui reikia miego, priklauso nuo įvairių aplinkybių, įskaitant amžių. Tačiau šiais laikais žmonės vis daug laiko skiria aktyviai veiklai ir mažiau laiko poilsiui, todėl bando save įtikinti, kad jiems užtenka, pavyzdžiui, 3-4 valandų miego. Tačiau to tikrai nepakanka organizmui atsistatyti.

Ar būtinas vaikui, paaugliui miego režimas? Kodėl?

Pakankamas miego kiekis vaikui yra ypatingai svarbus. Tik miegodami vaikai tinkamai pailsi, miegas būtinas jų normaliai raidai, fiziniam bei protiniam vystymuisi. Miego trūkumas gali paveikti vaiko ūgį ir augimą, nes miego metu organizmas gamina augimo hormoną, taip pat gali sukelti nerimą, depresiją, padidėjusį kūno svorį, cukrinį diabetą ir emocines problemas. Gerai miegantys vaikai išsiskiria pozityvesniu savęs vertinimu, tuo tarpu vaikai, kuriems trūksta miego, nesugeba kontroliuoti savo emocijų, jiems sunku susikaupti.