Savaitės nuotrauka

http://www.sveikatoscentras-kaunor.lt/images/savaites_nuotraikos/kytikas.jpg

Veikla

Kita informacija

Registracija



Pediatrė Neringa Libikaitė: „Smagu, kad Lietuva investuoja į savo vaikų sveikatą“


Priešpaskutinę balandžio savaitę jau dešimtą kartą Europos medikų bendruomenė mini Europos imunizacijos savaitę. Šiomis dienomis prisimenama skiepų istorija, bylojanti apie skiepais pažabotas itin pavojingas užkrečiamas ligas, daug dėmesio skiriama skiepų profilaktikos temai, akcentuojant galimybę mažinti susirgimų riziką, siekiama, kad būtų skiepyjama kuo daugiau vaikų ir suaugusiųjų.

Praėjusių metų spalį Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius buvo papildytas nauja pneumokokinės infekcijos vakcina. Apie vaikų sveikatos apsaugą, skiepus ir naujoves sutiko papasakoti dešimties metų darbo patirtį turinti Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos vaikų ligų gydytoja Neringa Libikaitė.



Kodėl, Jūsų nuomone, svarbu visą savaitę skirti imunizacijos temai?
Skiepijimas – vienas veiksmingiausių ir saugiausių užkrečiamų ligų kontrolės būdų. Daug užkrečiamų ir mirtinų ligų (pvz. difterija, stabligė, pasiutligė) labai veiksmingai valdomos skiepais. Nors skiepai yra efektyvi priemonė apsauganti nuo itin pavojingų infekcinių ligų, visuomenėje gajūs mitai, kad skiepijimas gali būti kenksmingas. Todėl labai svarbu, kad gydytojai suteiktų kuo daugiau patikimos informacijos apie skiepus ir padėtų suprasti jų naudą. Tam skirta visa ši Imunizacijos savaitė.

Šiandien tėvai neretai atsisako skiepyti savo vaikus. Kokių argumentų ieškote, kad jie pakeistų savo nuomonę? Ką jiems patariate?
Visada bandau paaiškinti, kad vaiko sveikata man ir jiems yra svarbiausia, kad skiepai yra saugūs, ir primenu, kad skiepijantis galima išvengti ligų, sukeliančių sunkias komplikacijas ir net mirtį. O didėjantis autizmo, astmos ar diabeto skaičius neturi jokių biologinių sąsajų su skiepais.

Ar visada rekomenduojate profilaktiškai skiepyti vaikus? Galbūt yra atvejų, kai skiepus reikėtų atidėti vėlesniam laikui?
Stengiamės skiepyti tik visiškai sveikus vaikus. Skiepai atidedami sergantiems sunkia ūmia liga, turintiems daugiau nei 38° C karščio.

Nežymūs vaiko sveikatos sutrikimai nėra pakankama priežastis atidėti skiepijimą, nes toks skiepo atidėjimas kelia pavojų vaikui susirgti. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad tėvai su vaiku gali pakartotinai neatvykti ir vaikas gali likti nepaskiepytas.

2014 m. spalį Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius buvo papildytas dar viena, valstybės lėšomis finansuojama pneumokokinės infekcijos vakcina. Jūsų, kaip medikės akimis žvelgiant, kokios priežastys lėmė tokį sprendimą? Kuo ši infekcija pavojinga vaikams?
Europoje vaikų skiepijimą nuo pneumokokinės infekcijos į vaikų skiepų kalendorių yra įtraukusios net 22 šalys. Nuo 2014 m. spalio 1d. ir Lietuvoje konjuguota pneumokokinė vakcina įtraukta į valstybės lėšomis finansuojamų vakcinų sąrašą. Smagu, kad Lietuva investuoja į savo vaikų sveikatą.

Pneumokokų sukeltomis ligomis dažniausiai serga vaikai iki 2 metų. Liga perduodama oro lašeliniu būdu. Pneumokokai dažniausiai sukelia plaučių uždegimą, vidurinės ausies uždegimą, sepsį, bakterinį meningitą. Didelė problema gydytojams ir mažiesiems pacientams – pneumokokų atsparumas antibakteriniams vaistams. Skiepijimas pneumokokine vakcina svarbus siekiant sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo šios infekcijos bei sustabdyti atsparių antibiotikams pneumokokų atsiradimą. Tyrimų duomenimis vakcinos efektyvumas 82-90 proc.

Po pirmos šios vakcinos infekcijos vėliau ji kartojama dar du kartus. Ar, pailgėjus profilaktinių skiepijimų sąrašui,  tėvams su mažyliais tenka dažniau lankytis procedūrų kabinete?
Pneumokokine vakcina pagal naująjį Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijama 2, 4 ir 12-15 mėn. amžiuje. Pirmosios pneumokokinės vakcinos dozės skiepijamos kartu su penkiavalente (kokliušo, stabligės, difterijos, B tipo H.influenzae ir poliomielito) vakcina 2 ir 4 mėn. amžiuje. Tokia skiepijimo schema nepasunkina tėvelių dažnesniais apsilankymais į gydymo įstaigą nei anksčiau.

Trečioji vakcinos dozė (sustiprinančioji) numatoma 12-15 mėn. amžiuje papildomo apsilankymo metu, tačiau tėvelių patogumui yra galimybė pasirinkti skiepijimą kartu su tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcina, kuria skiepijama 15-16 mėn. amžiuje.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje užsimenama, kad į valstybės finansuojamų skiepų sąrašą reikėtų įtraukti žmogaus papilomos viruso vakciną mergaitėms. Kokias problemas padėtų spręsti ši vakcina bręstančioms mergaitėms?
Tiesa, nuo 2016 metų planuojama vakciną nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos (ŽPV) įtraukti į skiepų kalendorių. ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį. ŽPV užsikrečia apie 80 proc. visų moterų. ŽPV vakcina skirta ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių ir gimdos kaklelio vėžio, kuriuos sukelia onkogeniniai ŽPV tipai, profilaktikai. Skiepyti galima mergaites nuo 9 metų ir suaugusias moteris. Pagal pagrindinį skiepijimo planą 9-14 metų mergaitėms skiriamos 2 dozės, o vyresnėms - trys dozės.

Be abejo, ši vakcina kol kas yra diskusijų objektas. Medikai akcentuoja, kad ne mažiau svarbus paauglių lytinis švietimas, kalbėjimas apie galimas rizikas, informavimas, kaip saugoti savo sveikatą.